lapkričio
30 d.
2007
Rusija
Paskutiniu metu esu itin susidomėjęs politiniais procesais vykstančiais Rusijoje. Paprastai užsienio politika mane kabino visada labiau nei vidaus politiniai procesai. O būtent Rusija tikriausiai labiausiai domina todėl, na kad JAV ar šiaip, ar anaip bus paprasta kaip dvi kapeikos, Europa apskritai jau nėra užsienio arena, o Azija man atrodo lyg ir per toli, kad pajustum jos pulsą.
O šį blogo įrašą paskatino parašyti vakar per LTV rodytas filmas apie Putiną, bei įdomi, bet nebaigta diskusija prie pietų stalo. Savo nuomonės į vieną įrašą sutalpint nesistengsiu, bet artimiausioj ateity čia pabandysiu įrodyti teiginius, kad:
- Rusija turi šansą sukurti idealią politinę santvarką
- Putinas Rusijoje yra idealus prezidentas
- Vakarai politiniu ir propagandos atžvilgiu Rusiją spaudžia daug stipriau, nei tai daro pati Rusija vakarų atžvilgiu
Aišku aš galiu ir radikaliai klysti, bet dėl diskusijos sporto tai tik dar įdomiau, ar ne?
Dėl idealios santvarkos ir idealaus prezidento… Aš kažkaip vystau mintyse teoriją, kad tam tikroms tautoms ir tam tikroms santvarkoms yra lemta niekada neištrūkti iš savęs, t.y. tam tikrose situacijose galima tik diktatūra ir demokratinis procesas yra nelabai įmanomas. Rusijos atveju tai galioja netgi labiau nei visada. Tam tikras mentalitetas, išaugęs istoriškai, tiesiog prašosi diktatūros. Netgi jeigu imti tą pačią Lietuvą, tai aš labai dažnai noriu pats paimti, trenkti kumščiu ir įvesti padorią priespaudą - be abejo, tai būtų korumpuota, tai būtų nedemokratiška ir apribotų laisves. Bet nebūtų karo keliuose.
O dėl propagandos… Kažkaip pastaruoju metu iš Rusijos lyg ir negirdėjau nieko per daug anti-vakarietiško. Neseniai per BBC2 berods užmačiau laidą apie rusų ir britų santykius per paskutinius 200 metų - tai šiaip jau per paskutinius 10 tokių pastebimų “stūmimų” ar priešiškumų nelabai buvo (neskaitant karo ir interesų Irake ir pan.) Matyt iš tikro vakarams Rusija dabar labiau reikalinga kaip “priešas”, negu vakarai Rusijai - kaip ten Orvelas rašė apie amžinai besitęsiantį karą, nesvarbu su kuo ir nesvarbu, kad buvę priešai tampa sąjungininkais.
Nagi nagi. Laukiam tęsinio.
Bent man tai po tos laidos, kaip tik atrodė, kad Rusija žengia ne žingsnį į priekį, o du atgal. Tokia tvarka, kažkaip neįsipaišo man į šiuolaikinį pasaulį.